1980s viduryje visiems žinomų „Kleenex“ servetėlių gamintojas Japonijoje išleido 3 savo reklamas. Visose reklamose vaidino moteris apsirengusi baltu į togą panašiu apdaru ir vaikas aprengtas kaip mažas raudonas demonas/žmogėdra (skirtinguose šaltiniuose radau vaiko vaidmenį skirtingai pavadintą). Taip pat visų reklamų fone skambėjo ta pati daina „It‘s A Fine Day“ atlikta Jane & Barton.
Vos tik šioms reklamoms pasirodžius Japonijos televizijos eteryje, kilo sąmyšis. Visiems žiūrovams ši reklama pasirodė bauginanti savo atmosfera. Matyt, dėl to pradėjo sklisti gandai apie visų žmonių susijusių su šios reklamos filmavimu tragiškus likimus. Sklido gandai, kad beveik visi kūrybinės komandos nariai staiga susirgo arba žuvo nelaiminguose atsitikimuose. Taip pat buvo sakoma, jog vaikas vaidinęs demoną/žmogėdrą mirė mistiškomis aplinkybėmis.
Apie pagrindinės aktorės Keiko Matsuzuka likimą pasklido net trys versijos: viena, jog ji po filmavimosi turėjo gydytis nuo psichikos sutrikimų. Kita, kad ji taip pat nelaimingo atsitikimo metu mirė ir trečia( pagrindinė,) jog ji pastojo nuo demono.
Tačiau ne vien tik reklamos vaizdas ir gandai apie jo kūrybinės grupės narių likimus šiurpino žiūrovus. Prie to labai prisidėjo ir muzika. Vieni iš žiūrovų teigė, jog fone grojanti muzika skamba kaip Vokiečių prakeiksmas išverstas į anglų kalbą. Dar kiti teigė, jog dainos melodija kinta priklausomai nuo paros meto ir reklamą žiūrint vėlai naktį angelišką dainininkės balsą pakeičia gergždžiantis senutės balsas, kuris atneša nelaimes kiekvienam jį išgirdusiam.
Tačiau visgi, tikriausiai nė nereikia sakyti, jog tokiems gandams nėra pagrindo. Pavyzdžiui, aktorė Keiko Matsuzuka iki šiol gyva ir dirba Japonijos televizijoje. Žinoma, jokio vaiko nuo demono ji taip pat nepagimdė.
Vertinant viską blaiviai, ši reklama buvo tik nesėkmingas kūrėjų darbas.
Reklamos kūrėjų tikslas buvo paprasta svajingai atrodanti reklama, dėl ko jie ir pasirinko dainą „It‘s A Fine Day“ kuria norėjo perteikti šviesią reklamos žinutę ir sukurti jaukią atmosferą. Dėja, reklama susilaukė visiškai priešingo atsako ir turiu pabrėžti nuo savęs, jog visai ne be reikalo. Reklamoje iš ties nepajutau nieko jaukaus ir svajingo nors kartu to ką pajutau negaliu pavadinti ir baime. Gal užtektų ją pavadinti tiesiog ... „keista“?
Reklamą galite pamatyti čia.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą