Visu pirma, tikriausiai reikėtų atsiprašyti už daugiau nei metus kurtinančios tylos. Kaip man, studijuojančiai komunikaciją, kūrimosi stadijoje viską „pamesti“ yra didelė, grubi ir sunkiai atleistina klaida... Nebandysiu pasiaiškinti, nes jokio originalaus pasiaiškinimo neturiu, tiesiog laiko stoka ir tiek (na, žinoma, tokiam rezultatui įtakos turėjo ir mano draugas Tinginys). Tačiau vis dėlto, nuo šios dienos, bandysiu bent po truputį atgaivinti šį tinklaraštį! Gal pradžioje įrašai nebus labai išsamūs ir dažni, bet jie bent jau bus (tikėkimės).
Pradžiai esu pasiruošusi kelis blanknotėlius ir žurnaliukus iš Japonijos ambasados Lietuvoje, tad bent jau juos palaipsniui skenuosiu ir talpinsiu. Taip pat galiu pasigirti, jog praeitų metų vasarą teko ragauti iš Japonijos atneštų greitai paruošiamų patiekalų, tad galiausiai „eterį“ užkimšiu nuotraukomis ir trumpučiai aprašymais apie juos.
Kas dėl išsamių įrašų Japonijos tema- iki Birželio vidurio nieko labai rimto nepažadu, bet po to sėsiu dirbti prie jų ir ypač prie vienos, man pakankamai įdomios temos, kurios niekaip neužbaigiu, nes yra informacijos (išverstos į anglų kalbą) nesutapimų ir pakankamai grubių.
Na, o šiandienai esu paruošusi trumpą straipsnelį apie Kovo 25 dieną pasaulį išvydusį manga komiksą. Taip, atrodytų, jog tame nėra jokio išskirtinumo, juk manga Japonijoje „kepamos“ ne dienom, o valandom, bet vis dėlto mane ja susidomėti privertė vienas paprastas dviejų žodžių junginys „Steve Jobs“ ir jos žanras – biografija. Nors nesu S.Jobs‘o gerbėja ir tuo labiau neturiu jokio „Apple“ produkto (apskritai simpatiją jaučiu jų konkurentui – Samsung‘ui), tačiau jo pavardė dažnai yra linksniuojama manojoje aplinkoje- dažniausiai studijose. Mums jis dažnai „išstatomas“ kaip vienas geriausių mūsų sferoje esančių pavyzdžių. Tad nepastebėtu jis tikrai negali likti.
Na bet gana išvedžiojimų ir einam prie esmės:
STEVE JOBS BIOGRAFINĖ MANGA
Tikriausiai visi supranta, jog tikslus ir detalus, jau parašytos biografijos atpasakojimas gali būti nuobodus ir ne visada pritraukiantis tikslinę auditorija. Tuo labiau – paaugles merginas. Tad savaime suprantama, jog mangaka taikydamasi prie žurnalo konteksto (kartu ir prie auditorijos), kuriame pateikiamas turinys dažniausiai yra susijęs su mokykline meile bei dramomis, stengiasi į S.Jobs‘o gyvenimą pažvelgti būtent iš šios perspektyvos ir daugiausia dėmesio skiria jo jaunystei (bent jau pirmame numeryje).
Autorės rankose S.Jobs‘as tampa nesuprastu genijumi, kuris nuo pat vaikystės žinojo, jog yra išskirtinis. Yamazaki mangoje žaidžia su „maištingąja“ verslininko puse: vienoje dalyje S.Jobs‘as vaizduojamas koledžo koridoriuose noriai priimantis pasiūlymą išbandyti LSD, kitoje vaizduojamas „incidentas“ kai jo tėvas mašinoje randa S.Jobs‘o neapdairiai paliktą maišą su marihuana.
Kalbant apie piešimą, kas yra neatskiriama manga dalis, tai Yamazaki piešimo stilius yra labai tinkamas biografiniams kūriniams perteikti – nei per daug apsunkęs, nei per daug blizgus (kaip įprasta bishounen mangom). Ir nors vaizdas nupiešta pusiau realistiniu stiliumi, bet tai padaryta nenutolstant ir išlaikant tradicišką manga stilistiką.
Visi norintys užmesti akį į šį kūrinį, galite nueiti čia (paspaudę šią nuorodą galėsite išvysti 17 pirmų puslapių).
Ir taip pat apačioje išvysite video su keliomis sekundėm iš Mari Yamazaki darbo proceso:
Visi norintys užmesti akį į šį kūrinį, galite nueiti čia (paspaudę šią nuorodą galėsite išvysti 17 pirmų puslapių).
Ir taip pat apačioje išvysite video su keliomis sekundėm iš Mari Yamazaki darbo proceso:
