Kas bendro tarp S.Jobs ir žurnalo paauglėm "Kiss"?

Visu pirma, tikriausiai reikėtų atsiprašyti už daugiau nei metus kurtinančios tylos. Kaip man, studijuojančiai komunikaciją, kūrimosi stadijoje viską „pamesti“ yra didelė, grubi ir sunkiai atleistina klaida... Nebandysiu pasiaiškinti, nes jokio originalaus pasiaiškinimo neturiu, tiesiog laiko stoka ir tiek (na, žinoma, tokiam rezultatui įtakos turėjo ir mano draugas Tinginys). Tačiau vis dėlto, nuo šios dienos, bandysiu bent po truputį atgaivinti šį tinklaraštį! Gal pradžioje įrašai nebus labai išsamūs ir dažni, bet jie bent jau bus (tikėkimės). 

Pradžiai esu pasiruošusi kelis blanknotėlius ir žurnaliukus iš Japonijos ambasados Lietuvoje, tad bent jau juos palaipsniui skenuosiu ir talpinsiu. Taip pat galiu pasigirti, jog praeitų metų vasarą teko ragauti iš Japonijos atneštų greitai paruošiamų patiekalų, tad galiausiai „eterį“ užkimšiu nuotraukomis ir trumpučiai aprašymais apie juos. 

Kas dėl išsamių įrašų Japonijos tema- iki Birželio vidurio nieko labai rimto nepažadu, bet po to sėsiu dirbti prie jų ir ypač prie vienos, man pakankamai įdomios temos, kurios niekaip neužbaigiu, nes yra informacijos (išverstos į anglų kalbą) nesutapimų ir pakankamai grubių. 

Na, o šiandienai esu paruošusi  trumpą straipsnelį apie Kovo 25 dieną pasaulį išvydusį manga komiksą. Taip, atrodytų, jog tame nėra jokio išskirtinumo, juk manga Japonijoje „kepamos“ ne dienom, o valandom, bet vis dėlto mane ja susidomėti privertė vienas paprastas dviejų žodžių junginys „Steve Jobs“ ir jos žanras – biografija. Nors nesu S.Jobs‘o gerbėja ir tuo labiau neturiu jokio „Apple“ produkto (apskritai simpatiją jaučiu jų konkurentui – Samsung‘ui), tačiau jo pavardė dažnai yra linksniuojama manojoje aplinkoje- dažniausiai  studijose.  Mums jis dažnai „išstatomas“ kaip vienas geriausių mūsų sferoje esančių pavyzdžių. Tad nepastebėtu jis tikrai negali likti.

Na bet gana išvedžiojimų ir einam prie esmės:

STEVE JOBS BIOGRAFINĖ MANGA

Steve Jobs manga biografijos autorė – Mari Yamazaki, mangaka, kuri geriausiai žinoma dėl savo darbo  „Thermae Romae“. Ši manga (apie S.Jobs‘ą) – tai laisva Walter Isaacson parašytos biografinės knygos apie charizmatiškąjį verslininką interpretacija (nuorodą, jog būtent šiuo šaltiniu yra remtasi, galima rasti jau pirmame puslapyje), iš publikuota 2013 metų Kovo 25d. žurnalo skirto paauglėms „Kiss“ numeryje.

Tikriausiai visi supranta, jog tikslus ir detalus, jau parašytos biografijos atpasakojimas gali būti nuobodus ir  ne visada pritraukiantis tikslinę auditorija. Tuo labiau – paaugles merginas. Tad savaime suprantama, jog mangaka taikydamasi prie žurnalo konteksto (kartu ir prie auditorijos), kuriame pateikiamas turinys dažniausiai yra susijęs su mokykline meile bei dramomis,  stengiasi į S.Jobs‘o gyvenimą pažvelgti būtent iš šios perspektyvos ir daugiausia dėmesio skiria jo jaunystei (bent jau pirmame numeryje).

Autorės rankose S.Jobs‘as tampa nesuprastu genijumi, kuris nuo pat vaikystės žinojo, jog yra išskirtinis. Yamazaki mangoje žaidžia su „maištingąja“  verslininko puse: vienoje dalyje S.Jobs‘as vaizduojamas koledžo koridoriuose noriai priimantis pasiūlymą išbandyti LSD, kitoje vaizduojamas „incidentas“  kai jo tėvas mašinoje randa S.Jobs‘o neapdairiai paliktą maišą su marihuana.

Kalbant apie piešimą, kas yra neatskiriama manga dalis, tai Yamazaki piešimo stilius yra labai tinkamas biografiniams kūriniams perteikti – nei per daug apsunkęs, nei per daug blizgus (kaip įprasta bishounen mangom).  Ir nors vaizdas nupiešta pusiau realistiniu stiliumi, bet tai padaryta nenutolstant ir išlaikant tradicišką manga stilistiką.

Visi norintys užmesti akį į šį kūrinį, galite nueiti čia (paspaudę šią nuorodą galėsite išvysti 17 pirmų puslapių).

Ir taip pat apačioje išvysite video su keliomis sekundėm iš Mari Yamazaki darbo proceso:

Read More

Trys Kalėdinės eglutės

Na štai... Pagaliau atėjo ( tiksliau - dar tik beldžiasi) viena laukiamiausių metų švenčių – Kalėdos. Mano kambario gale, sau patogiai įsitaisiusi ir dovanų po savimi laukianti stovi švieselėm mirguliuojanti eglutė, o virtuvėje sugužėjusi šeima ruošia tuos dvylika patiekalų Kūčių vakarui. Heh laukia tipiškos niekuo neišsiskiriančios kalėdos, su visame pasaulyje priimtais krikščioniškais ritualais (ir visai nesvarbu tu esi tikintis ar ne.).
Ir štai atradus laisvesnę akimirką ir patogiai įsitaisiusi kėdėje prie kompiuterio pasiryžau parašyti ką nors apie Kalėdų šventimą Japonijoje. Deja, mano nelaimei, visa pagrindinė informacija jau yra išanalizuota beveik visuose lietuviškuose tinklalapiuose apie Japoniją, o aš šiame bloge noriu paliesti mažiau nagrinėtas temas. Tad kaip ir likau be jokios informacijos, kurią galėčiau pateikti šios šventės proga.
Na bet vis dėlto, radau tėmelę, kuri man patiko ir nors jau apie tai rašyta lietuviškuose naujienų tinklalapiuose, manau, jog paliečiant ją, aš labai nenusidėsiu prieš save (savo blogo idėja). Taigi Jūsų dėmesiui TRYS ne visai tradicinės Japonijoje sukurtos Kalėdų eglutės:

2009-aisiais metais Japonijoe buvo sukurta viena unikaliausių kalėdinių eglučių iš... iš 50000 japoniškų sardinių.
Tokijo priemiestyje esančiame „Hakkeijima Sea Paradise” akvariume žuvys plaukiojo sudarydamos įvairias formas, grojant kalėdinei muzikai. Ir, žinoma, viena pagrindinių formų buvo Kalėdinė eglutė. Šio žuvų elgesio paslaptis labai paprasta – apetitas. Akvariumo darbuotojai gali labai lengvai valdyti alkanas sardines įleisdami ribotą maisto kiekį tam tikrose vietose tam tikru metu, taip priversdami žuvis plaukti jiems reikalinga linkme. Todėl iš tiesų eglutės formavimas buvo ganėtinai nesunkus. Pirmiausia maistas buvo išleistas akvariumo apačioje, o žuvims nusileidus jis imtas leisti virš jų. Žuvims kylant buvo suformuotas kūgis, kuris parinkus atitinkamą (žalią) apšvietimą, atsispindintį nuo žuvų žvynų, sudarė tam tikrą abstrakčios eglutės iliuziją, kurią gal ne visi ir pavadintų eglute.

2010-aisiais metais Japonija vėl nesnaudė. Šį kartą tai nebuvo savo išvaizda, forma ar sudėtimi išsiskirianti eglė. Šįkart eglutė išsiskyrė būdu, kuriuo ji gavo energijos apšvietimui.
Apšvietimui reikalingą elektros energija generavo – elektrinis ungurys.
Tokį neįprastą apšvietimo būdą sugalvojo „Enoshima“ akvariumo darbuotojas, kuris sukonstravo specialų įrenginį(rezervuarą prie kurio ištiestos aliuminio plokštės veikė kaip elektrodai), kuris iš plaukiojančio elektrinio ungurio perima elektros energiją ir perduoda ją eglutės girliandom (įrenginyje plaukiojantis ungurys gali perduoti iki 600 vatų energijos).

Na o šiais metais (2011-aisiais) Japonijoje sukurta brangiausia Kalėdinė eglutė pasaulyje, kurią galima pamatyti garsioje „Tanaka Ginza” juvelyrikos parduotuvėje Tokijuje.
Tai 2,4 metrų aukščio eglė pagaminta iš 12 kilogramų gryno aukso ir kuri buvo įvertinta beveik 2 milijonais JAV dolerių.

Read More

Katytė Tama

Kishigawa traukinių linijoje esanti Kishi traukinių stotis (priklausanti geležinkelio kompanijai Wakayama Electric) būtų pati paprasčiausia eilinė traukinių stotis Japonijoje , jei ne vienas mažytis niuansas: iš traukinio išlipusius keleivius pasitinkanti stoties viršininkė yra geležinkelio kompanijos kepuraitę užsimaukšlinusi katė vardu Tama. Ši 10-11 metų katė gimė ir užaugo Kishi stotyje. Ji yra benamės katės, atneštos į stotį ir vėliau priglaustos vietinės daržovių parduotuvėlės savininkės Toshiko Kayama, atsivestas vaikas.

Tad kokiu būdu ši paprasta niekuo neišsiskirianti katė tapo Kishi stoties viršininke? Atsakymo japonų tradicijų gelmėse ieškoti tikrai nereikia, nes tai ,mano asmenine nuomone, tėra geras kompanijos marketinginis žingsnis:
2006 metais, Kishi traukinių stotis tapo nepilotuojama žmonių, kadangi jos išlaikymas pradėjo nešti vien nuostolius. Kitų metų sausį geležinkelio kompanijos sprendimu stoties viršininke paskelbus katę, ši akimirksniu tapo nacionaline įžymybe taip iš kart padidinant keleivių skaičių šioje sotyje daugiau nei 17% lyginant su praėjusių metų sausio mėnesiu. Na, o iki kovo mėnesio keleivių skaičius pakilo iki 2,1mln. Kas taip pat viršijo visus paskutiniųjų metų stoties rodiklius 10 %. To pasekoje 2008 metų sausį Tama buvo paaukštinta iki „Super“ stoties viršininkės, taip tapdama vienintele „moteriškos lyties“ atstove vadovaujančioje pozicijoje bendrovėje ( juokais vienas iš Wakayama Electric darbuotojų yra užsiminęs apie tai, jog tai 5 pagal svarbumą pozicija bendrovėje). Taip pat Tama už paaukštinimą gavo ir premiją (garantuojančią katei šiokį tokį privatumą) – „kabinetą“, įrengtą perdarius stotyje buvusią bilietų kasą. Tamos „kabineto“ atidaryme dalyvavo net pats Wakayama Electric prezidentas Mitsunobu Kojima. Be „kabineto“ Tama gavo ir du asistentus (kates).

Na o 2009 metais, vis augant šios katytės populiarumui Kishigawa traukinių stotis paleido Tama atvaizdu išdekoruotą traukinį „Tama Densha“ (kurio video galite išvysti straipsnio pabaigoje). Taip pat teko skaityti , jog Okayama miesto gatvėmis rieda panašiai išdekoruotas tramvajus.

Beje, pamiršau paminėti, jog bet kada atvykęs į stotį Tamos nepamatysi, ji kaip visi darbuotojai turi savo darbo valandas – nuo 17 valandos iki 21h , o sekmadieniais visai nedirba.

Read More